Ko gero koldūnus mėgsta kiekvienas lietuvis. Naminiai koldūnai yra tradicinis mūsų krašto patiekalas ir jo receptų įvairovė leidžia pasigaminti pačių įdomiausių ir gardžiausių koldūnų. Koldūnais galima pasisotinti kasdien, jais negėda pavaišinti netikėtą svečią. Vis dėlto turbūt ne kiekvienas žino spalvingą šio patiekalo istoriją. Štai keli įdomūs faktai apie koldūnus.
Koldūnai yra virtinių rūšis. Virtiniams priskiriami iš tešlos gaminami patiekalai, kurie paprastai turi kokį nors įdarą ir dažniausiai yra patiekiami su padažu. Taigi, koldūnai yra cepelinų ir virtinukų pusbroliai. Virtinius gamina kone visas pasaulis. Yra daug įdomių virtinių receptų, kurie būdingi išskirtinai Afrikai, Pietų Amerikai ar Azijai. Būtent koldūnai yra gaminami iš miltų, vandens, druskos, kiaušinių (nebūtinai) ir mėsos ar kito įdaro. Koldūnai yra Lietuvai, Lenkijai ir Baltarusijai būdingas patiekalas, tačiau giminiškas įvairiems rusų ir kitų slavų tautų receptams. Pats koldūnų pavadinimas galimai kilęs iš totoriško žodžio „kuldum“. Slavų kalbose šis ir jam giminiški žodžiai reiškia „burtininkus“ arba „kerėtojus“. Nežinoma, kodėl būtent toks pavadinimas suteiktas šiam patiekalui.
Smagu gaminti koldūnus, ypač žinant faktą, kad juos galima pritaikyti savo skoniui. Yra daugybė skirtingų koldūnų įdarų, todėl patiekalas tinka net vegetarams ar veganams. Tradiciškai koldūnai gaminami su specialiai paruoštu mėsos įdaru, tačiau gali būti pagaminti ir su grybų, sūrio, varškės, uogų, džiovintų vaisių ar žuvies užpildais. Koldūnai, kurie gaminami su rūkytu kumpiu ir grybais, kadaise buvo vadinami Tiškevičiaus koldūnais ir buvo laikomi vizitine Baltarusijos kortele. Sovietmečiu patiekalas primirštas ir šiandien jį gamina vos keli tradicinę pakraipą turintys restoranai. Koldūnų padažas gali būti taip pat gana įvairus. Tai gali būti grietinė, grietinėlė, lydytas sviestas, jogurtas ar koks įmantrus padažas su daugybe prieskonių ir priedų.
Koldūnų tešla gaminama taip, kad ji būtų minkšta, elastiška. Kuo mažiau į tešlą dedama miltų, tuo koldūnai gardesni, minkštesni. Yra tokių receptų, kuriuose tešlai gaminti vietoje vandens naudojamos svogūnų sultys. Turbūt įsivaizduojate, koks pikantiškas tokių koldūnų skonis. Nors paprastai pagaminti koldūnai verdami sūdytame vandenyje, jie gali būti verdami sriuboje, kurioje galiausiai ir patiekiami. Iš esmės visus koldūnus galima kepti, tačiau būtent kepimui skirti koldūnai gali būti gaminami taip, kad tešla būtų puresnė ir kepimo metu nesukietėtų. Pagal vieną rusišką koldūnų receptą grybais įdaryti koldūnai visuomet kepami, o ne verdami. Taip pat egzistuoja koldūnų su upių žuvies ir kietai virtų kiaušinių įdaru receptas, pagal kurį koldūnai yra kepami pilnai panardinant į aliejų.
Kada ir kaip valgomi koldūnai? Viskas priklauso nuo situacijos. Koldūnai gali būti kaip pagrindinis patiekalas, ypač, jei tai sotūs koldūnai su mėsos įdaru ir grietine. Tačiau keli nedideli koldūnai su uogų įdarų ir apipilti uogų jogurtu gali būti visai neblogu desertu, patiekiamu po pietų ar kaip lengvas užkandis pusryčiams. Patys koldūnai yra dekoratyvūs, ypač, jei jų gamybai nepagailėta išradingumo. Patiekti su padažu koldūnai atrodo patraukliai, o papuošti šviežiais žalumynais gali pretenduoti į kulinarijos žurnalų viršelius.
